Vytinti kiaušinių tryniai yra ypatingas pagardas – skoniu turtingas kaip brandintas sūris, tekstūra taip pat artima jam, o naudoti galima praktiškai su bet kokiu patiekalu. Tiks gardinti kepsniams, salotoms ir įvairiems karštiesiems patiekalams (įskaitant ir makaronus, mm!), galima eksperimentuoti net ir su desertais, nes saldu+sūru irgi yra puikus derinys.
Kitas vytintų trynių privalumas yra probiotikai. Gaminimo procese druska vienas bakterijas slopina ir taip sukuria geras sąlygas uždominuoti kitoms. Tad kol viena bakterijų kultūra snūduriuoja, kita įsisiūbuoja pridovanodama gerųjų lactobacillus. Iš tiesų būtent atsiradusi pieno rūgštis ir užkonservuoja trynius, o ne druska.
Gerai, o dabar prie gamybos.
Vytintų trynių gamybos principas toks pat kaip ir namuose su druska vytinant mėsą. Prireiks tik trynių ir druskos.
Kiekius galite reguliuoti pagal save – eksperimento vardan galite vos vieną trynį suvytinti, o aš tuo tarpu gaminausi iškart šešis, nes pas mus namuose susinaudoja gan greitai.
Į keramikinį, stiklinį ar akmeninį indą pilame druskos tiek, kad dugną padengtų maždaug 1,5 cm. Valgomojo šaukšto nugarėle padarome nedidelius „guolius“ tryniams. Atsargiai, nepažeisdami kiaušinio trynio atskiriame jį nuo baltymo (jei pažeisime trynį, eksperimentas nepavyks) ir dedame trynį į paruoštą duobutę druskoje.
Jaukiai suguldytus kiaušinių trynius apklojame druskos sluoksniu – kiekvieną jų apibarstome druska taip, kad ji pilnai ir neperšviečiamai padengtų trynių paviršių. Sluoksnis turėtų būti bent 0,5 cm storio. Galų gale turėtų matytis tik nedideli druskos kauburėliai ir tiek.
Pirmasis darbas padarytas, dabar darbą dirbs druska. Mes tiesiog padedame indą į šaldytuvą ar kitą vėsią ir tamsią vietą ramiai būti savaitei – per ją bakterijų kultūros tryniuose lėtai aiškinsis savo dalykėlius.
Praėjus savaitei atsinešame indą atgal į šviesą ir atsargiai atkapstome kiekvieną trynį. Jie jau bus apytvirčiai, bet vis dar drėgni ir atrodys gana pažeidžiami, minkšti, nes nebus visiškai išdžiūvę. Pirštais, šepetėliu ar servetėle (gerai veikia sudrėkintas rankšluostukas) nuvalome druską tiek, kiek maksimaliai tai pavyksta padaryti.
Imame marlę ir sulankstome ją taip, kad būtų bent trisluoksnė. Išrikiuojame trynius bent penkių centimetrų atstumu vieną nuo kito.
Uždengiame dar vienu marlės sluoksniu, perrišame tarpus tarp trynių virvele – tik ne per tankiai, nes tryniams turi būti pakankamai oro, kad galėtų netrukdomai džiūti, bet ir ne per laisvai, nes marlė turi švelniai padėti tryniui išlaikyti jo formą.
Ir dabar savo darbą dirbs vėsus oras – pakabiname tas trynių pynes marlėje tamsioje vėsioje vietoje (aš vėlgi kabinu šaldytuve) ir laikome taip 10 dienų. Guldymas jokiais būdais netinka, nes džiūvimo procesas vyks netolygiai. Mums reikia oro cirkuliacijos 360.
Po dešimties dienų išvyniojame trynius. Ir viskas, turim! Jie nebus kieti kaip akmenukai, veikiau kaip puskietis brandintas sūris, kaip guminukai. Džiovinant ilgiau galima pasiekti ir gerokai kietesnę konsistenciją – vis dar bus galima tokius valgyti, bet tiesiog dėl kietumo tokius trynius bus sunkiau tarkuoti ir pritaikyti. Aš trynius tarkuoju kietojo sūrio tarka (ta smulkutėle arba ta, kuri tarkuoja plonom juostelėm kaip nuotraukoje) ir vartoju praktiškai su bet kokiu maistu.
Turėkite omenyje, kad kaip ir su mėsos vytinimu, trynius taip pat vytinimo procese galima gardinti papilomai, druską permaišant su norimais prieskoniais ar žolelėmis. Išeina ne prastesni variantai, tiesiog paskui gal kiek daugiau reikia pagalvoti, prie ko skonis geriausiai derėtų. O vytinant tik su druska jie būna universalus.
