Kokoso kremas

Išsami santrauka apie kokoso produktus

Kokosų aliejus, kokosų sviestas, kokosų kremas, kokosų grietinėlė, kokosų pienas, kokosų gėrimas, kokosų vanduo. Tai toli gražu dar ne visi produktai, gaminami iš vieno vienintelio riešuto/vaisiaus – kokoso – ir kuriuos taip dažnai sutiksite receptuose bei rekomendacijose žmonių, kviečiančių rinktis sveikesnes gyvenimo būdo ir įpročių alternatyvas.

Atsisakiusiems gyvūlinės kilmės produktų kokosas puikiai atstoja pieno gaminius, tokius kaip pienas, grietinėlė ar sviestas, o ieškantys sveikesnių opcijų kepimui dažnai renkasi kokosų aliejų. Kuris, beje, jau ilgus metus naudojamas ir grožio ritualams, tad įsigiję didesnę pakuotę galite nė nepajusti, kaip greitai jis „dingsta“ vien dėl savo universalumo.

Neseniai mano organizuotame susitikime taip pat diskutavome apie kokoso produktus kaip gerą alternatyvą pieno produktams, tačiau tiek renginyje, tiek dalindamasi savo įrašais Instagram supratau, kad kokoso produktų gausa ir skirtumai tarp jų nėra taip gerai ir greitai pažįstami. Tad nusprendžiau sukurti šį įrašą, kuriame kaip galėdama trumpiau ir aiškiau pasistengsiu aprašyti kokoso produktų pagrindinius bruožus, skirtumus ir panaduojimo būdus.

KOKOSO ALIEJUS, SVIESTAS IR KREMAS. KUO SKIRIASI?

Visiems šiems produktams esant kietiems kambario temperatūroje galima lengvai susipainioti ir manyti, kad tai – vienas ir tas pats, tačiau jie iš tiesų yra skirtingi produktai. Lygiai kaip skirtingi būtų, pavyzdžiui, migdolų aliejus ir migdolų sviestas – skiriasi ir savo sudėtimi, ir panaudojimo būdais.

GAMYBOS SKIRTUMAI

Kokoso aliejus yra produktas, atsiradęs išspaudus riebalus iš kokoso „mėsos”. Tuo tarpu kokoso kremas yra gaminamas iš viso kokoso, sumalant jį iki vientisumo ir minkštos konsistencijos. Na, o kokoso sviestas yra kokoso kremas, pamaltas dar kiek ilgiau iki tokio lygio, kur atvėsęs sukietėja.

POŽYMIAI IR PANAUDOJIMAS

Kokoso aliejus turi lengvą salstelėjusį riešutinį aromatą, paprastai užuodžiamą kepant. Aliejaus konsistencija priklauso nuo temperatūros – kambario temperatūroje jis bus kietas (ar bent pusiau kietas), tačiau vos pašildžius (keptuvėje ar tarp delnų) aliejus iškart suskystės. 

Kokoso aliejus yra pritaikomas ir plačiai naudojamas gaminant tiek saldžius, tiek pagrindinius patiekalus. Jo sudėtis – riebalai.

Na o kokoso sviestas bei kremas, kadangi gaminami iš visos kokoso mėsos, savo sudėtyje turi ne tik riebalų, bet ir baltymų ir angliavandenių. Kokoso sviesto konsistencija taip pat priklauso nuo temperatūros, kurioje produktas yra laikomas – aukštesnėje laikymo temperatūroje jis gali būti minkštas ar kreminis, o žemesnėje bus kietas. Tuo tarpu kokoso kremas kambario temperatūroje bus minkštas.

Skonio prasme kokoso sviestą ir kremą nuo aliejaus atskirti nesudėtinga, nes, priešingai nei aliejus, sviestas turi intensyvų kokoso aromatą ir skonį. Įdomu tai, kad jo kvapas yra kur kas saldesnis už skonį (jei nepridėta papildomų cukrų ar saldiklių).

Kokoso aliejaus namų sąlygomis nepasigaminsite, tačiau kokoso sviestą pasigaminti tikrai nesudėtinga – tiesiog į kombainą ar blenderį sudėkite kokoso drožlių ir malkite iki pageidaujamos konsistencijos. Kuo ilgiau malsite, tuo kietesnis sviestas bus. Jei malsite trumpai, gausite kokoso kremą, kuris taip pat labai gardus ir, mano manymu, panaudojamas kur kas universaliau. Kokoso kremas bus minkštesnės tekstūros už sviestą – toks, kokie būna kitų riešutų kremai – ir lengviau tepsis, jei tokį turite panaudojimo tikslą.

SVARBU: NEMAIŠYKITE KOKOSO KREMO SU KOKOSO GRIETINĖLE

Maisto prekių parduotuvėse tarp kokoso produktų galite rasti skystų produktų pakuočių (dažniausiai – skardinėse arba stačiakampėse kartono pakuotėse) su užrašu „Coconut Cream” – tai bus grietinėlė (angl. cream – grietinėlė). Tuo tarpu kokoso kremas paprastai žymimas „Creamed Coconut” ir yra ne skystos, o labiau minkštos, kiek tąsios konsistencijos. Kremą rasite stiklainiuko tipo pakuotėse ir dažniausiai – tame skyriuje, kuriuose rasite riešutų sviestus ir kremus (šalia žemės ar migdolų riešutų kremų, Nutella ir t.t.). Lengva susipainioti, pritariu 🙂

KUR PANAUDOTI KOKOSO SVIESTĄ?

Kalbant apie kokoso sviesto panaudojimą, jis skiriasi nuo kokoso aliejaus – pastarasis paprastai naudojamas kepimui, tuo tarpu sviestą galima valgyti vieną, tepti ant vaflių ar duonelės, pertepti pyragus ar sausainius, dėti į glotnučius ar skaninti juo granolą. Lygiai taip pat gali būti panaudojamas ir kremas.

Kokoso aliejaus kepant negalima perkaitinti (rinkitės vidutinę ar vos karštesnę kaitrą), o tuo tarpu kokoso sviestas apskritai yra netinkamas kepimui, nes net ir kaitinamas ant nedidelės kaitros gali greitai pridegti. Jo funkcija ir panaudojimas visai kitoks nei tradicinio pieno sviesto.

Galiojimo terminas visų šių trijų produktų yra ilgas, tad nusipirkus ir atidarius nereikia pergyventi, kad greitai suges ar reikės kuo sparčiau sunaudoti.

RAFINUOTAS AR NERAFINUOTAS KOKOSO ALIEJUS?

Parduotuvių lentynoje kokoso aliejų kainos gali skirtis kone dvigubai. Ir ne veltui – ne visų jų kilmė ir kokybė yra vienoda, o taip pat kainai įtakos turi ir kokoso aliejaus gavybos būdas. Čia taisyklė galioja tokia pati kaip ir su visais kitais aliejais: rafinuotas (papildomai apdorotas kokoso aliejus) visada bus pigesnis už nerafinuotą. Aš pati renkuosi nerafinuotą itin tyrą kokoso aliejų.

Nerafinuotas aliejus išgaunamas sausuoju arba drėgnuoju būdu iš kokoso išspaudžiant riebalus ir tuo baigiasi gavybos procesas. Tuo tarpu rafinuotas aliejus po šio etapo turi dar bent vieną papildomo apdorojimo ciklą, kuris gali būti:
– skystinimas (aliejus maišomas su skystikliu ir vandeniu, kad pasikeistų jo konsistencija)
– neutralizavimas (į aliejų dedama šarmo, kuriuo pašalinamos laisvosios riebalų rūgštys)
– balinimas (aliejus filtruojamas per aktyvuotą molį)
– kvapų šalinimas (aliejus apdorojamas karštyje siekiant pašalinti bet kokį likusį kokoso kvapą ar skonį)

Nerafinuoto aliejaus dūmo taškas yra 177 laipsniai, tuo tarpu rafinuoto jis bus gerokai aukštesnis ir gali siekti 204-232 laispnius. Kitas skirtumas tarp šių – rafinuotas kokoso aliejus paprastai yra visiškai bekvapis ir beskonis.

Funkcine prasme rafinuotas aliejus su aukštesniu dūmo tašku gali būti patrauklesnis norintiems viską ant šio aliejaus kepti, tuo tarpu pyragams ir kitiems kepiniams pilnai tinka ir nerafinuotas aliejus, nes retai kada keto pyragų kepimo temperatūra būna aukštesnė nei 175 laipsniai. Taip pat rafinuotas kokoso aliejus ko gero bus geresnis pasirinkimas tiems, kas nori naudoti kokoso aliejų kaip sveikesnę alternatyvą kepimui, tačiau negali pakęsti kokoso kvapo ar skonio ten, kur jo šiaip nesitikėtum (mėsa?). Aš, pavyzdžiui, taip pat toli gražu ne viską kepu ant kokoso aliejaus, nes naudoju itin tyrą ir kokoso skonis man nėra universaliai tinkantis visur.

Na o kalbant apie šių dviejų rūšių maistinę vertę didelio skirtumo, tiesą sakant, nėra. Mano vienintelis patarimas būtų nebent renkantis rafinuotą kokoso aliejų rinktis tą, kuris bus ekologiškas.

KUR PANAUDOTI KOKOSO ALIEJŲ, JEI NEPATIKO JO SKONIS?

Na, o jei įsigijote kokoso aliejų ir supratote, kad visai nenorite jo naudoti maisto ruošimui, galite jį sėkmingai panaudoti grožio procedūrose: vietoje kūno kremo ar aliejaus, skutimosi kremo, kaip lūpų balzamą, masažo aliejų, akių makiažo valikį ar plaukų kondicionieirų. Sumaišę jį su druska pasigaminsite kūno ir pėdų šveitiklį. 

Kokosų aliejų taip pat galima naudoti ir siekiant sumažinti bėrimo keliamą niežulį ar odos tempimą nusideginus.

KOKOSO PIENAS IR KOKOSO GRIETINĖLĖ. KUO SKIRIASI?

Kokoso pienas ir kokoso grietinėlė (angl. coconut cream) turi panašius skirtumus kaip ir karvės pienas ir grietinėlė: su sudėtiniai elementai vienodi (kokosas ir vanduo, kartais sudėtyje galima rasti guaro gumos, atliekančios tirštiklio ir stabilizatoriaus vaidmenį), tačiau kokoso grietinėlė yra riebesnė už kokoso pieną – joje mažiau vandens ir daugiau kokoso – dėl to ji yra ir tirštesnė.

Abu šie produktai yra gaminami labai panašiai: ne spaudžiant kaip aliejų ar malant kaip kremą ir sviestą, bet verdant kokoso mėsą vandenyje. Pieno ir grietinėlės tankio skirtumą lemia kokoso ir vandens proporcija gamybos procese. Kokoso pienas gaunamas verdant kokosą ir vandenį lygiu santykiu, tuo tarpu kokoso grietinėlė gaunama verdant keturias dalis kokoso vienoje dalyje vandens.

Kadangi abu produktai yra skysti ir savo sudėtyje turi ir vandens, ir riebalų, dažnai savo pakuotėje (kartono ar skardinėje) jie bus susisluoksniavę, ypač – jei atvėsę. Tad aš rekomenduoju prieš naudojant palaikyti pakuotę porą valandų kambario temperatūroje, o prieš atidarant dar ir gerai papurtyti pakuotę. Priešingu atveju gali būti, kad atidarę viršuje rasite riebų kremą, o apačioje – skystį.

Skonio prasme šie du produktai yra labai panašūs, grietinėlė kiek saldesnė, tačiau skiriasi jų panaudojimo tikslas: kokoso pienas patiekalą praskies, tuo tarpu kokoso grietinėlė yra tirštesnė ir patiekalui (padažui, troškiniui, kariui etc.) gali suteikti papildomos masės, tankio. Aš kokoso grietinėlę dažnai naudoju vietoje tradicinės grietinėlės ir ruošdama desertus – tiek bendroje sudėtyje, tiek puošiant desertus ar pusryčius (pvz. vaflius, blynus) plakta kokoso grietinėle.

KOKOSO GĖRIMAS IR KOKOSO VANDUO

Kai jau pasidaro aišku, kuo skiriasi kokoso pienas nuo kokoso grietinėlės, ateina metas tiems reikalams, kurie bandant suprasti skirtumus paprastai kelia antakį dažniausiai: kokoso vandeniui ir kokoso gėrimui 😁

Bet ši dalis bus pati trumpiausia, nes realiai tarp jų skirtumo praktiškai nėra: abu yra skaidrūs ir salsvoki skysčiai, kurių kilmė – žaliame kokose esančios sultys. Ir nors kokoso sultys tropiniuose kraštuose yra įprastas ir natūralus gėrimas, pas mus jas dažniau sutikti įprastose maisto parduotuvėse pradedame tik dabar.

Priešingai nei kokoso pienas ar grietinėlė, kokoso vanduo visiškai neturi riebalų. Tačiau jame gausu elektrolitų, dėl to kartais jį galima rasti lentynose tarp natūralių sportui skirtų gėrimų rekomendacijų. Visgi besilaikantiems ketogeninės mitybos aš kokoso sulčių nerekomenduosiu, nes jose nemažai natūralaus cukraus. Ir apskritai aš nematau prasmės angliavandenius vartoti su skysčiais, o ne su maistu.

Jei nuspręsite visgi paragauti kokoso gėrimo, aš rekomenduočiau rinktis kartotinėje, stiklo arba plastikinėje pakuotėje, nes esu pastebėjusi, kad gėrimai iš skardinių turi lengvą metalo poskonį ir gadina visą ragavimo malonumą. Kitas momentas: atidžiai skaitykite sudėtį. Didžioli dalis kokoso gėrimų yra orientuoti į cukrų vartojančią visuomenę, tad ir juose kartais būna pridėta cukraus (šis slepiasi po įvairiausiais pavadinimais), konservantų ar papildomų skoniklių.

Pirkinių krepšelis