Kas yra supermaistas? Kokie produktai gali būti vadinami supermaistu? Koks yra supermaisto produktų sąrašas? Ar tai – tikras maistas, ar kokie nors koncentruoti milteliai ir papildai?
Supermaisto mitai vis pasigauna ieškančius sveikesnių gyvenimo būdo alternatyvų, tad nusprendžiau sukurti šį trumpą įrašą, padėsiantį geriau suprasti, kas yra ir kas nėra supermaistas.
Esu ne kartą pastebėjusi, kaip lengvai kai kurie prekių ženklai manipuliuoja šiuo terminu dėdami žodį „supermaistas“ visur: ant pakuočių, į maisto produktų aprašymus ir reklamas. Kaip taisyklė, šiandien tikrai dažnai tai daroma reklamuojant jau perdirbtus, supakuotus maisto produktus, kurie – noriu pabrėžti – dažniausiu atveju tikrai yra verti dėmesio, bet nebūtinai supermaisto etiketės. Aš pati vartoju daugybę produktų, kurie kokiame nors šaltinyje bus įvardinami supermaistu, tačiau vien tai, kad ant pakuotės užrašyta „supermaistas“ neturėtų būti pagrindinis produkto pasirinkimo kriterijus.
Visgi pirmiausia noriu pabrėžti vieną dalyką: „supermaistas“ yra terminas, naudojamas ne medicinos ar mitybos moksluose, o rinkodaroje – jis yra sugalvotas siekiant lengviau įtikinti vienų produktų kokybine viršenybe prieš kitus, paskatinti tų produktų pardavimus ir iš principo su jokiom supergaliom bendro neturi. Taip, supratote teisingai – „supermaistu“ galima vadinti kone bet ką, kadangi nėra nei oficialaus sąrašo, nei oficialių gairių.
Iš principo teiginys, kad kuris nors produktas yra supermaistas, tėra… distributoriaus ar gamintojo nuomonė 🙂 Nors pas mus, Europos Sąjungoje, šioks toks reguliavimas jau yra (norint reklamoje ar ant pakuotės naudoti terminą „supermaistas“ reikia būti pasidarius tyrimus), bet taikomas principas vis dar liberalus.
Visgi kodėl vieniems produktams ši etiketė klijuojama, o kitiems – ne?
Paprastai terminas „supermaistas“ turėtų būti priskiriamas tiems produktams, kurie pasižymi itin dideliu maistingumu. Tai reiškia, kad nedideliame to maisto kiekyje turėtų būti didelė naudingų maistinių medžiagų vertė.
Atrodo aišku, tiesa? Tačiau supermaistu su tokiu apibrėžimu galima vadint bet ką nuo maisto papildų, priedų iki vaisių, o manipuliacijai vietos apstu: pastaruosius porą dešimtmečių į supermaisto kategoriją būdavo įtraukiama po kelis tūkstančius naujų produktų priklausomai nuo to, ką būdavo norima įvesti į rinką, ir selektyviai atrenkant juose esančius elementus, kurių koncentracija galėtų bent teoriškai leisti juos vadinti supermaistu.
Pavyzdžiui, kaip manote, kodėl taip staiga vakarų pasaulyje išpopuliarėjo goji ar acai uogos, chia sėklos, mangostano, noni vaisiai ir t.t.? Taip, puiki rinkodara naudojant „supermaisto“ terminą tikslinėms auditorijoms, kurios linkusios mokėti brangiau už sveikesnio gyvenimo pasirinkimus. Nesakau, kad šie produktai nėra vertingi (priešingai!), tačiau noriu padėti geriau suprasti, kodėl kai kurie produktai kainuoja brangiau.
Rašydama šį tekstą jaučiuosi dvejopai. Visų pirma, man atrodo svarbu suprasti, koks maistas kuo ir kiek vertingas bei norėčiau paskatinti jo vartoti daugiau siekiant įvairiausių tikslų: stiprinti imunitetą, smegenų veiklą, didinti energiją ir ištvermę, gerinti odos ir plaukų būklę ir t.t. ir pan. Bet antras momentas – kiekvienas mano siūlymas ar rekomendacija supermaistui gali būti laikomas nepakankamai pagrįstu 🙂 Taip, kaip nepakankamai pagrįstu galime laikyti ir kitų sudarytus sąrašus.
Visgi palieku teisę kuo nors tikėti ar netikėti, o žemiau išvardinu produktus, kuriuos pati šiandien vadinu savo supermaistu
Naminis kaulų sultinys ir naminė šaltiena.
Naminis sultinys gali būti vartojamas ne tik kaip maistas, bet ir kaip kasdienis papildas. Tinkamai virtas turi gausybę vertingų medžiagų, padėsiančių išlaikyti tvirtus kaulus ir sveikus sąnarius, gražią odą, sveiką virškinimo sistemą, tvirtą imunitetą ir net geresnį miegą.
Kepenys.
Galvijų organai apskritai yra vienas vertingiausių maistų, kuris vis dar per retai vartojamas kasdienėje mityboje. Bent kartą per savaitę valgydami tinkamai augintų galvijų kepenų susirinksite kone visą normą būtinųjų elementų. Itin išsamiai apie tai rašo ir P. Saladino knygoje The Carnivore Code.
Rauginti kopūstai.
Probiotikų ir K2 vitamino šaltinis – stipriam imunitetui ir ligų prevencijai, sveikai virškinimo sistemai, stabilesniems nervams.
Jūros gėrybės.
Midijos, šukutės austrės – gerina smegenų ir širdies veiklą, stiprina imunitetą.
Kiaušiniai.
Taip, kasdienis kiaušinis taip pat gali būti laikomas supermaistu! Tik atkreipkite dėmesį pirkdami ir rinkitės juos tik kokybiškus, tinkamai augintų ir šertų vištų ar putpelių. Priešingu atveju jokių supermaisto verčių nepajusite.
Jūros kopūstai.
Veikia kaip antioksidantas, gerina virškinimą, ir gali padėti siekiantiems susireguliuoti hormoninę veiklą.
Sardinės.
Iš visų žuvyčių šių maistingumas jau tapęs legendiniu. Turi priešuždegiminių savybių, mažina spaudimą ir yra geras Omega-3 šaltinis.
MCT aliejus – apie jį daugiau rašiau čia.
Shiitake grybai.
Iš visų maisto parduotuvėse randamų grybų shiitake pasižymi kone didžiausiu maistingumu ir gali padėti stiprinti imunitetą, turi priešuždegiminių savybių.
Linų sėmenys.
Padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą, gali padėti reguliuoti cholesterolio rodiklius (apie cholesterolį, beje, čia) ir kraujo spaudimą, taip pat jos yra geras Omega-3 šaltinis.
Kanapių sėklos.
Padeda palaikyti sveiką širdį, mažinti kraujo spaudimą, padeda mažinti uždegimus, gerina virškinimą, odos būklę, gali padėti mažinti PMS simptomus.
Avokadai – apie jų naudą daug rašiau čia.
Iš perdirbtų ir „supakuotų“ produktų, kuriuos jau perkame ne pirminiu jų pavidalu, o milteliais, išvardinčiau šiuos:
Spirulina (milteliai specifinio skonio, tad dažnai galima rasti tabletėmis).
Padeda mažinti uždegimus, gerina virškinamojo trakto sveikatą, detoksikuoja, gerina smegenų veiklą, veikia kaip antioksidantas. Pakanka pusės šaukštelio per dieną.
Maca milteliai.
Didina energiją, gali padėti hormonų reguliacijai ir stiprinti libido. Pakanka šaukštelio per dieną.
Cinamono milteliai.
Padeda mažinti uždegimus, veikia kaip antioksidantas, padeda stiprinti imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tik turėkite omenyje, kad konditerinis cinamonas yra kur kas mažiau vertingas nei Ceilono. Manau, apie tai artimiausiu metu sukursiu atskirą įrašą.
Ciberžolė.
Veikia priešuždegimiškai ir kaip antioksidantas, padeda virškinimui, gerina medžiagų apykaitą, gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą.
Acai milteliai.
Veikia kaip antioksidantas ir gali padėti reguliuoti cholesterolio santykį. Pakanka poros šaukštelių per dieną.
Matcha milteliai.
Veikia kaip antioksidantas, didina žvalumą, gerina susikaupimą, gali padėti gerinti nuotaiką. Paprastai pakanka 1 puodelio matcha arbatos visai dienai.
/// Primenu: tai nėra nei išsamus, nei baigtinis, nei oficialus supermaisto sąrašas. ///