Žmogaus imunitetas yra didelė ir sudėtinga ląstelių, audinių, organų ir jų produktų sistema, padedanti organizmui kovoti su infekcijomis, virusais, parazitais, grybeliais ir ligomis. Visose knygose, kurias skaičiau apie mitybos įtaką žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui, didelė dalis turinio buvo skirta imuninei sistemai, mat nuo to, ar ji tinkamai veikia, priklauso praktiškai visa gera savijauta. Jei imunitetas prastas, kibs ligos, o jei jis netinkamai identifikavęs „priešą“ aktyvinsis be reikalo, iššauks autoimuninių ligų epizodus ir alergines reakcijas.
Į autoimuninių ligų sritį šįsyk nelįsiu, o greičiausiai nelįsiu ir ateityje, kadangi mano žinios temoje bent kol kas yra per daug ribotos. Nemažai skaitau ir domiuosi, tačiau vis dar suprantu apie jas tik bendrais bruožais. Tačiau apie tai, kas bendrąja prasme yra imuninė sistema, kas ją kuria ir kas žaloja, mielai rašysiu daugiau ir džiaugiuosi galėdama šįkart temai skirti atskirą straipsnį.
Kalbant apie imunitetą, svarbiausia suprasti, kad tai – kompleksinis dalykas, sistema. Vadinasi, jis turi savo balansinius saugiklius ir nebus nei vieno maisto ar vaisto, padėsiančio jį susikurti nepažeidžiamą, kaip ir nebus kažkokios vienos praktikos, galinčios jį akimirksniu sugriauti. Visada veikia faktorių suma ir tai, kaip ilgai koks nors procesas ar įprotis tęsiasi.
Per mitybos perspektyvą imunitetas yra įdomi tema dar ir todėl, kad didžioji dalis (70-80%) jo gimsta ir gyvena žarnyne – mūsų antrosiose smegenyse, mus kiaurą parą valdančio mikrobiomo rankose. Jei ilgą laiką netinkamai rūpinsimės žarnynu, neprižiūrėsime mitybos, neturėsime ir stipraus imuniteto net jei visas kitas praktikas vykdysime uoliai, pavyzdžiui, laiku eisime miegoti, būsime gryname ore ir natūralioje šviesoje, gerai valdysime stresą ir net papildus vartosime.
Prastas maistas karts nuo karto didelės žalos sveikam žarnynui nepadarys, tačiau jei netinkamas maistas bus vienintelis, kurį žarnyno gyventojai gaus, mes tiesiog numarinsime juos drauge su imunitetu.
Imuninė sistema kasdien darbuojasi mums nė nenutuokiant. Jos darbas yra užmušti ir lauk išvaryti visokius nepageidaujamus įsibrovėlius iki jie spėjo pridaryti žalos organizmui. Tinkamai veikianti imuninė sistema dar ir atsimena visus tuos ankstesnius įsibrovėlius – prigamina antikūnų, kurie būna pasiruošę iškart pulti konkrečią bakteriją ar virusą, su kuriuo susipažino anksčiau.
IŠ KO SUSIDEDA IMUNINĖ SISTEMA?
Visos imuninės sistemos sudedamosios dalys darbuojasi drauge, bet būdamos atsakingos kiekviena už savo sritį.
Baltieji kraujo kūneliai tarnauja kaip armija – ieško, puola ir sunaikina įsibrovėlį, kad nespėtumėm susirgti. Yra daugybė baltųjų kraujo kūnelių tipų ir jie arba cirkuliuoja kraujyje, arba laukia konkrečiuose audiniuose iki bus pakviesti tarnybon.
Limfmazgiai yra nedidelės liaukos, filtruojančios ir naikinančios mikrobus, kad jie neprasibrautų toliau ir mūsų nesusargdintų. Limfmazgiai yra limfinės sistemos dalis, jie atpažįsta įsibrovėlį ir aktyvuoja konkrečių limfocitų (baltųjų kraujo kūnelių) gamybą, kad šie keliautų kariauti. Mes kūne turime šimtus limfmazgių ir jų tinimas signalizuoja, kad susiduriame su infekcija.
Blužnis filtruoja kraują, naikina senus ir pažeistus raudonuosius kraujo kūnelius, „sandėliuoja“ organizmą ginančius baltuosius kraujo kūnelius.
Tonzilės ir adenoidai yra gerklėje bei nosiaryklėje ir puikiai pagauna visokias bakterijas ir virusus, bandančius patekti į mūsų kūną. Šiuose gyvena imuninės ląstelės, gaminančios konkrečius antikūnus, ginančius organizmą nuo gerklės ir plaučių infekcijų.
Užkrūčio liauka yra mažytis organas iškart po krūtinkauliu, gaminantis baltuosius kraujo kūnelius, kurių užduotis – atpažinti ir atsiminti įsibrovėlį, kad kitąkart jam bandant patekti į organizmą būtų staigiai mobilizuota gynyba greitam priešo sunaikinimui.
Kaulų čiulpai – kamieninės ląstelės mūsų kaulų šerdyje, gaminančios raudonuosius kraujo kūnelius, plazmą, gausybę baltųjų kraujo kūnelių ir kitokių imuninių ląstelių rūšių. Mūsų kaulų čiulpai kiekvieną dieną uoliai dirba ir prigamina mums milijardus naujų kraujo kūnelių bei paleidžia juos į kraujo sistemą.
Oda, gleivinės ir kiti pirmojo fronto dalyviai. Oda riebaluojasi grynai dėl apsauginės funkcijos. Kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir reprodukcinių organų gleivinės turi savo dangą – bakterijos prikimba prie gleivių ir paskui yra lengvai pašalinamos, kad nesukeltų infekcijos. Plaukai nosyje irgi pagauna mikrobus. Prakaitas, ašaros ir seilės – visi šie irgi turi savo enzimus, ginančius nuo ir naikinančius mikrobus.
Skrandis ir žarnynas. Skrandžio rūgštys didžiąją dalį bakterijų užmuša vos tik joms patekus, o jei žarnyne klesti gerosios bakterijos, jos randa būdus nugalabyti blogosioms.
PRAKTIKOS STIPRIAM IMUNITETUI
Imunitetas yra sistema, todėl ir stiprinamas jis turi būti sistemiškai – nėra vieno maisto, papildo ar judesio, kuris padarytų mus atsparius, tačiau visų jų suma sukuria gerai veikiančią atsparumo sistemą.
Poilsis
Žinau žinau – norisi šį punktą praleisti kaip nereikšmingą ar tiesiog ignoruti kaip eterio triukšmą, bet ką ten geras, bent normalus poilsis turi didžiulę įtaką visoms organizmo sistemoms, įskaitant ir imuninę.
Dažniausiai planuodami dieną ar pasiduodami jos tempui į prioritetus sustatome visus dalykus, išskyrus miegą, kai tuo tarpu šis turėtų būti sąrašo viršuje, nes geras poilsis yra tai, kas leidžia mums daryti visus kitus dalykus. Miegą mes vadiname poilsiu, tačiau organizmas tuo tarpu intensyviai dirba: gydosi, valosi, taisosi po visos praėjusios dienos stresorių.
Būtent fiziškai „užlopius“ nuovargio skyles miego metu mes vėl pabundame pailsėję ir stiprūs, o ilgą laiką negaudami pakankamai miego elementariai neatsistatome ir akumuliuojasi viskas, kas nespėta pataisyti, įskaitant ir imuninę sistemą. Miego metu žmogaus organizmas gamina ir daugiau baltųjų kraujo kūnelių – imuninės sistemos kovotojų – todėl taip svarbu sirguliuojant ne eiti į darbus ar dirbti iš namų, o tiesiog elementariai daug miegoti.
Vanduo
Dar vienas punktas, kurį dedame į savaime suprantamų tezių lentyną, bet kalbant apie imunitetą pakankamas vandens kiekis užtikrina keletą momentų.
Tam, kad gleivinės – vienos iš imuninės sistemos dalyvių, sugaunančios ir pašalinančios nepageidaujamus įsibrovėlius – išliktų drėgnos, tolygios ir nepraleistų į organizmą visokių mikrobų, virusų, nešvarumų ir bakterijų, joms reikia daug vandens kaip ištekliaus.
Taip pat vanduo padeda reguliuoti ir stabilizuoti kūno temperatūrą ir iš organizmo lauk išvesti visas atliekas, įskaitant ir mikrobus, bakterijas ir virusus. Tad kai šeimos gydytojas siūlo susirgus gerti daug skysčių, jie skirti ne tik gerklei raminti, bet ir padėti organizmui greičiau šsivalyti nuo sukėlėjų. Dėl tos pačios priežasties svarbu pakankamai skysčių gerti ir kiekvieną dieną, kad infekcija apskritai nespėtų net įsisiūbuoti.
Mityba, tinkama TAU
Pati dažnai kartoju, kad ilgojoje perspektyvoje netikiu mitybos planais, nes jie – ne individualizuotas sprendimas. Taip, yra produktų, kurie universaliai netinkami žmogaus organizmui ir suvalgyti veikia uždegimiškai, tačiau mes kiekvienas esame pakankamai unikali kombinacija poreikių ir reakcijų, tad ir mityba turėtų būti tokia, kokia tinkamiausia pačiam.
Norint suprasti, kokie maisto produktai iššaukia uždegiminius simptomus, reikia skirti tam laiko ir dėmesio. Būtent dėmesio kartais žmonės pagaili, o šioje vietoje turime būti itin jautrūs ir pastebėti, kokie maisto produktai kaip veikia mūsų protinę, fizinę, emocinę savijautą, nuo kokio maisto (ir kokio jo kiekio) jaučiamės energingi, sotūs ir laimingi.
Bendri principai visada bus tie patys: Omega-3 turtingas maistas + nekrakmolingos įvairių spalvų daržovės + neperdirbti maisto produktai, geriausia – iš vienos sudėtinės dalies ar keleto, kuriuos tikrai pažįstame. Visa kita yraindividualu, tačiau visavertė ir individualiai tinkanti mityba tikrai veikia ir kaip gydymo, ir kaip profilaktinė priemonė.
Svarbu suprasti, kad įtemptos treniruotės irgi sukelia uždegimą – tai yra natūrali kūno reakcija – todėl mityba turi atitinkamai šiek tiek kisti ir priklausomai nuo to, ar mes intensyviai treniruojamės tą dieną, ar ne. Tas pats ir susidūrus su peršalimu ar kitomis ligomis: vertingas ir tikslingas maistas tiesiogiai prisisdeda prie organizmo atsistatymo. Dėl to, pavyzdžiui, sergant taip gerai yra išsivirti ir gero kaulų sultinio, kuris iš principo yra mikroelementų koncentratas.
Reguliarus fizinis krūvis
Kertinis žodis šįkart bus „reguliarus“. Pradėsiu nuo kitos pusės: nereguliarus ar per didelis fizinis krūvis organizmą ne stiprina, o nualina, išsekina ir turi priešingą poveikį imuninei sistemai, stipriai šokteli rizika susirgti. Mano galva, tai yra viena iš priežasčių, kodėl staiga žūtbūt kūdintis nusprendę žmonės (dažniausiai – moterys) po poros savaičių tiesiog ima ir suserga: jei žmogus ne tik sumažina suvartojamų kalorijų ir maistinių medžiagų kiekį, bet dar ir spusteli save sporto salėje ar išvaro lauk bėgioti, ko niekada nedarydavo anksčiau, tuomet atkrytis yra praktiškai garantuotas.
Tam, kad fizinis krūvis būtų imuninės sistemos stiprinimo įrankiu, reikia mokėti su savo kūnu kalbėtis, jo klausytis – paprastai signalai būna pakankamai aiškūs, jei tik jų neignoruojame. Aš pati jei žinau, kad laukia įtemptas periodas, stengiuosi nepraleisti nė vienos treniruotės, nes itin gerai jaučiu, kad treniruotės mane stiprina ne tik fiziškai, bet ir daro atsparesnę streso krūviui darbuose.
Iš fiziologinės pusės, fizinio aktyvumo metu pakyla žmogaus kūno temperatūra ir tai natūraliai padeda sunaikinti ir užkirsti kelią bakterijoms augti ir plisti organizme. Tiesą sakant, net ir jaučiant beprasidedant kokiai kvėpavimo takų infekcijai visai verta duoti sau šiek tiek fizinio krūvio, nes kiek tankesnis širdies ritmas ir intensyvesnis kvėpavimas irgi padeda bakterijas išvaryti ir iš plaučių ar kvėpavimo takų. Tik labai, na labai svarbu nepersistengti, nes organizmui reikia turėti jėgų, tad svarbu tai naudoti kaip įrankį, o ne kaip dar vieną priemonę sau sekinti. Klausykitės savo kūno.
Pakankamas vitamino D kiekis
Vitaminas D yra geriausias imuniteto draugas. Peršalimo ligos pirmiausia kabinasi prie tų, kurių D lygis mažesnis nei 30 ng/ml, tad kaip viena iš profilaktinių ir stiprinimo priemonė gali būti tinkami papildai (aktyvi forma yra D3), saulės šviesa ir apgalvota mityba.
Vitamino D kiekis natūraliai sumažėja žiemos mėnesiais, nes ir taip mažiau būname lauke, o kai būname lauke, dar būna ir pačios saulės mažiau. Bet to, mes būname su drabužiais, o moterys dar ir su makiažu ar spf – saulei prasibrauti iki mūsų odos šansų praktiškai nebelieka, tad sąmoningas D3 kursas yra gera priemonė norint išvengti ligų žiemą.
Nors iš tiesų aš ir pati vartoju, ir kitiems patariu D3 vartoti ištisus metus, kadangi ir vasaros metu gaunamas saulės šviesos kiekis pakankamas nebus: drabužiai, ilgas buvimas patalpose, SPF kremai užkerta kelią stiprinančiam saulės poveikiui.
Taip pat svarbu suprasti ir tai, kad tai, kiek mes iš saulės pasigaminame vitamino D, irgi skirsis priklausomai nuo kelių faktorių: buvimo saulėje laikas (vienam gali pakakti 15 minučių, kitam prireiks 2 valandų), atsumas iki pusiaujo (atostogų saulę gaudyti verta pietesniuose kraštuose), saulės veikiamos odos plotas (kuo didesnis jis, tuo didesnis ir efektas), dienos laikas (geriausa – vidurdienis ir rytas), net mūsų įgimtas odos atspalvis tam įtakos turi (tamsesnio gymio žmonėms sunkiau ir lėčiau vitaminas D gaminasi).
Pakankamas vitamino K kiekis
Man vitaminas K atrodo kaip vidurinysis vaikas – stropus, rūpestingas, stiprus, bet vis kažkur pametamas, kai kalba pasisuka apie imunitetą. Iš imunitetui svarbių vitaminas C turbūt paminimas pirmiausia, paskui ateina D eilė, o K lieka kažkur nuošalyje. Ir visai veltui – jis yra būtinas ir nepakeičiamas norint, kad imuninė sistema veiktų kaip laikrodukas.
Imunitetui vitaminas K naudingas labiausiai tuo, kad stiprina mūsų žarnyną – žmogaus kūno mini visatą, kurioje imunitetas gimsta. Vitamino K gausu raugintuose kopūstuose (ir kituose fermentuotuose produktuose, įskaitant ir obuolių sidro actą, tad ir jį kaip papildą galite drąsiai gerti dėl įvairiausių su sveikata susijusių motyvų). Taip pat geras vitamino K šaltinis yra kale kopūstai, špinatai, brokolis, šiek tiek turi ir kiaušinių tryniai.
MAISTO PRODUKTAI STIPRIAM IMUNITETUI
Vitaminu C turtingi maisto produktai
Vitaminas C padidina organizmo galimybes gaminti baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už kovą su infekcijomis. Vitamino C turi:
visi citrusiniai vaisiai (plot twist: vitaminas C slepiasi ne sultyse, o žievelėje)
brokoliai
kalafijoras
kale kopūstas
kivi vaisius
Superproduktai imunitetui
Kai kurie produktai per amžius amžinuosius dalyvauja imuniteto stiprinimo legendose. Ir išties dažnai nežinome net kodėl ar kaip jie veikia, bet tiesiog žinome, kad yra naudingi imunitetui. Štai pavyzdžiui česnakas. Jis stiprina imunitetą dėl specifinių itin didelės koncentracijos sieros turinčių junginių, kurie pasižymi antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Grybuose, šeivamedžio uogose yra gausu antioksidantų, padedančių sutramdyti uždegimą ir apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų ląstelėms sukeliamo oksidacinio poveikio. Tad norėdami stiprinti imunitetą drąsiai naudokite tokius super produktus kaip česnakas ar šeivamedžio uogos.
Gydantys prieskoniai
Prieskonius naudojame pirmiausia dėl jų skonio ar aromato savybių, tačiau suprantant, kokį poveikį organizmui kuris prieskonis ar kokia jų kombinacija turi, galima pradėti dar gudriau žiūrėti į savo virtuvėje kuriamus patiekalus. Štai pavyzdžiui šie prieskoniai padeda tiek mažinti esamą uždegimą, tiek užkirsti kelią naujam įsiplieksti:
Ciberžolė (vartoti reikia su maltais pipirais, rinkitės tik ekologišką)
Cinamonas (rinkitės Ceilono cinamoną)
Imbieras (tinka šviežias ar perkamas milteliais)
Kajeno pipirai
Cinku turtingi maisto produktai
Cinkas atsakingas už šimtus cheminių reakcijų žmogaus organizme, tačiau imuniteto kontekste jis svarbus siekiant apsisaugoti nuo tokių ligų kaip gripas ar plaučių uždegimas. Cinkas dirba kaip vartininkas – pagauna įsibrovusį virusą kurioje nors gleivinėje ir užkerta kelią jam daugintis, tad norint jį įveiklinti žiemos sezono ligų prevencijai, verta paieškoti becukrių sirupų pavidalu – cinko vartojimas skystu pavidalu užtikrina geresnę jo sklaidą gleivinėje nei piliulės. Kalbant apie cinko atsargas ištisus metus, jo turi tokie produktai kaip mėsa, jūros gėrybės, riešutai ir sėklos, ankštiniai.
Probiotinis maistas
Trečiąkart jau tai paminėsiu, bet: sveikas žarnynas yra stipraus imuniteto pamatas. Pamaitintos gerosios bakterijos neleidžia daugintis blogosioms. Probiotinis maistas yra visokie rauginti produktai, pavyzdžiui: rauginti kopūstai, kimči, rauginti agurkai (ir kitos be cukraus raugintos daržovės), jogurtas (becukris, be priedų), kombuča.
Gydantys skysčiai
Apie būtinybę organizmą aprūpinti skysčiais jau užsiminiau kiek anksčiau – mums būtina suvartoti pakankamai vandens norint išlaikyti imunitetą stiprų, o sergant skysčių poreikis šokteli dar aukščiau. Vanduo nėra vienintelis vertingas skystis, taip pat galima pildytis ir kitais imunitetą stiprinančiais giminaičiais: obuolių sidro actu, kaulų sultiniu, žaliąja arbata.
5 pagrindinės imunitetą stiprinančios vaistažolės
Čiobrelis. Stiprus priešmikrobinis ginklas, ypač norintiems apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų. Čiobrelių arbata kas vakarą gali būti kaip geras papildas.
Šalavijas. Dar vienas karys prieš kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus, turintis ir papildomų galių tiek bendram imuniteto stiprumui, tiek ir padedantis subalansuoti nervinę sistemą įtemptu ar streso kupinu periodu.
Dygliuotasis sumak. Sumak dažniausiai sutinkamas artimųjų rytų virtuvėje, Lietuvoje jo įsigyti galima jau sumalto (dažniausiai – specializuotose prieskonių parduotuvėse). Jis gerina limfinės sistemos veiklą ir taip greičiau sugauna ir išveda iš organizmo visokius įsibrovėlius.
Ašvaganda. Tai yra adaptogenas, aš priskiriu ją į supermaisto kategoriją. Ašvaganda geriausiai padeda tvarkytis su stresu, kuris mums gali pasireikšti įvairiais pavidalais (stiprus fizinis krūvis, bėganti nosis, įtampa darbe etc.). Veikdama organizmo reakciją į stresą ji padeda neišeikvoti imuniteto išteklių.
PAPILDAI STIPRIAM IMUNITETUI
Kaskart pradėdama kalbėti apie maisto papildus šiek tiek pergyvenu, nes esu įsitikinusi, kad tai, kas geriausiai veikia vienam, nebūtinai sukurs tokį patį poveikį kitam žmogui. Kartais dalinuosi savo vartojamų papildų gamintojais ir prekių ženklais, apie jų pasisavinimo efektyvumą ir vartojimą esu rašiusi socialiniuose tinkluose, o čia labai trumpai apžvelgiu, kokie papildai yra naudingi norintiems turėti stiprų imunitetą, bet pergyvenantiems, kad gali negauti pakankamai reikiamų medžiagų su maistu.
Omega-3
Tai – visoms esminėms organizmo funkcijoms būtina riebioji rūgštis, kurios net teoriškai sunkiai įmanoma gauti pakankamą kiekį vien su maistu, o praktiškai su šiandieniniais mitybos įpročiais ir maisto produktais niekada neturėsime tinkamo Omega-6 ir Omega-3 santykio. Dėl to norint turėti stiprų imunitetą ir sveikas ląsteles, būtina Omega-3 vartoti papildomai.
Daug kas mano, kad Omega-3 papildus pakaks gerti tik šaltuoju metų laiku, tačiau jų poveikis nėra pastebimas trumpuoju laikotarpiu, dėl to vartoti reikia ištisus metus ir galima vartoti nepertraukiamai. Apie tai, į ką atkreipti dėmesį renkantis papildus jau esu rašiusi Instagram (mažos žuvys kaip žaliava vertingesnės nei didelės, EPR ir DHR (arba EPA ir DHA angliškai) suma turi būti ne mažesnė nei 1 gramas (1000 mg) per dieną). Vartokite su/po maisto, kuriame yra riebalų, kad geriau pasisavintumėte.
D3
Vitamino D trūkumas yra ne tik jūsų, bet ir viso pasaulio problema. D reguliuoja didžiąją dalį žmogaus imuninės sistemos veikimo aspektų, dėka jo imuninė sistema veiksmingiau naikina bakterijas ir virusus bei stipriai sumažina sergamumą viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Per mažas vitamino D kekis siejamas ne tik su dažnesnėmis peršalimo, bet ir su autoimuninėmis ligomis.
Kadangi vitamino D maisto produktuose rasti nelengva, o iš saulės gaminame nepakankamai, reikia gerti papildus. Mažų mažiausiai – šaltaisiais metų mėnesiais, tačiau aš ir pati geriu, ir kitiems rekomenduoju gerti ištisus metus, nes pakankamai jo organizmas vis tiek neprigamina net vasarą. Dozė gali būti 1000-2000 tarptautinių vienetų per dieną valgio metu.
Vitaminas C
Žmogaus organizmas C vitamino pats negamina, o su maistu ar papildais gaunamas vitaminas C į atsargas nėra kaupiamas. Todėl norint stipraus imuniteto reikia vitaminu C pildytis.
Vitaminas C yra vienas stipriausių antioksidantų, jis veikia priešuždegimiškai ir stiprina imuninės sistemos ląsteles, greitina žaizdų gijimą, padeda išlaikyti gražią odą (dalyvauja kolageno gamyboje). Ligos ir didelio streso atveju vitaminas C sunaudojamas itin greitai, nes jis aktyviai dalyvauja sveikstant. Dėl to papildomai vartojant vitamino C galima ne tik apsisaugoti nuo susirgimo, bet susirgus ir pagreitinti sveikimą ar palengvinti pačios ligos eigą.
Vitamino C dozę sunku nusakyti, kadangi didelė jo dalis suyra skrandžio rūgštyje ir nepasiekia savo tikslo. Rekomendacija yra apie 75 mg moterims ir 90 mg vyrams. Jei norite geriamo vitamino C, rinkitės liposominį (liposoma yra ribalinis apvalkalas), jo pasisavinimas yra stipriai didesnis (apie 70%), nes liposomos padeda išgyventi rūgščią skrandžio terpę, arba dar galite rinktis purškiamus / čiulpiamus, kurie vartojami po liežuviu.
Cinkas
Su šių laikų mityba cinko deficitu pasižymi maždaug pusė pasaulio gyventojų, tad yra nemaža tikimybė, jog trūksta jo ir man, ir jums. Cinkas nulemia mūsų imuninės sistemos efektyvumą, tiesiogiai padeda kovoti su virusais ir bakterijomis, apsaugo nuo oksidacinės pažaidos ląsteles, o tyrimai sako, kad vartojant cinko papildus peršalus sutrumpėja ligos trukmė. Cinko ištisus metus vartoti nebūtina, tačiau šaltuoju metų periodu ar pajutus peršalimo simptomus tikrai galima 15-30 mg cinko vartoti papildų forma.
Kurkuminas
Kurkuminas yra pagrindinė ciberžolės veiklioji medžiaga, naudinga žmogaus sveikatai. Kurkumino veiksmingumas yra įrodytas šimtais tyrimų nuo autoimuninių ligų iki Alzhaimerio ligos. Jis vertingas tuo, kad mažina uždegimą įvairiuose organizmo lygmenyse ir ne tik padeda malšinti skausmą kaip simptomą, bet ir blokuoja uždegiminius procesus, gerina žarnyno mikrobiomos sveikatą, kuri tiesiogiai atsakinga už stiprų imunitetą. Aukščiau aprašiau, kad ciberžolę reikėtų naudoti su pipirais, tačiau iš tiesų norint pajusti poveikį tos ciberžolės suvartoti reikėtų nemažai, dėl to daug labiau verta vartoti kurkumino papildus piliulėmis (jų sudėtyje turėtų būtinai būti ir piperino).
